- stigti
- 1 stìgti, stiñga (steñga, -sta KŽ, Mlt, Švnč), -o intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L, Ser trūkti, stokoti: Duonos stìgę buvom Ad. Vandenio šulny stengù Ktk. Jie pinigų stìgo kelionei Rm. Mes [v]andenio nestìgsme Krd. Stiñgam apynių: vieną alų padarėm, i nebėr Nj. Nestigo sena močiutė gailių ašarėlių LTR(Skm). | impers. NdŽ: Jam žėdną pavasarį stìgsta visa ko: duonos, šieno, medžių J. Nestinga man jų (svečių) Ps. Trečias pavasaris pašaro stiñga gyvuliam Strn. Per mus malkų tai nestiñga Str. Jam pasakų nestinga: sako ir sako Kkl. Rudenį vėjo nesteñga Ob. Dažnai kentėjo badą, stigo kuo apsivilkti J.Bil. Gal stiñga jiem [proto], kad teip daro Ėr. Mokytojų tuomet visur stigo rš. Jiems drąsos stinga J.Jabl. Žmogui juk niekad vilties nestinga! S.Nėr.
◊ gérvės (gegùtės) píeno stiñga sakoma, kai visko yra: Stigo jiems gal tik gegutės pienelio V.Krėv. Visko yra, tik gérvės píeno stiñga Pšl. peñkto bálkio stiñga Vel yra neprotingas.\ stigti; apstigti; dastigti; nustigti; pastigti; pristigti
Dictionary of the Lithuanian Language.